Ar būtina vėdinti gyvenamas patalpas ?

Langas_2Dar prieš 20 metu , kai pastatai buvo su kiaurais langais, apie vedinimo sistemų įrengimą gyvenamosioms patalpms nebuvo net galvojama, vedinimas projektuojamas buvo  tik visuomeninėms ar pramones įmonėms. Dabar , kai langai  keičiami į sandaresnius – plastikinius ar medinius, pastatu medžiagoms tobulėjant, sandarejant, vedinimo sistemos tampa būtinybe o ne prabanga. Zmogaus organizmui reikia oro taip pat kaip ir vandens. Uzsandarintoje patalpoje , kurioje  esti atidirbusio oro klimatas -žmogus negali gerai jaustis, nepailsi, neissimiega. Norint sutaupyti šilumą, apsisaugoti nuo skersvėjų ir triukšmo, sklindančio iš gatvės, įrenginėjant pasyvius namus, apie vedinimo sistemų įrengimą reikia pamastyti jau statant ar įrenginėjant  busta. Šiuolaikinės technologijos užtikrina labai geras lango šilumines bei triukšmo slopinimo charakteristikas- tik kai langas yra uzdaras. Atidarius langą kambarių vėdinimui- vėdiname ir šaldome žiemą patalpas, peršasi išvada , kad langai gali būti kliauri – kaip sovietmečiu.

Šiuolaikinis žmogus grįname ore praleidžia sąlyginai labai mažai laiko. Jeigu įsigilinti į beveik kiekvieno žmogaus dienos režimą, tai gausime , kad:

8 valandas žmogus miega sandariame miegamajame kambaryje. Po to automobiliu vykstame į darbą. Darbe 8 valandas dirbame arba mokomes (gerai, jeigu darbe ar mokykloje yra vėdinimas su šviežio oro tiekimu). Vakare –prekybos centras ir namai . Taigi žmogus gyvena kas dien panašų uždarą ciklą , lauke išskyrus vasaros atostogas beveik nebūdamas. Grįžę po darbo mes užsidarome savo švariose buitine chemija išvalytose namuose, kurie gal būt dar „kvepia“ naujais baldais (noriu pabrėžti kad kvepia ne baldai , o DSP baldų  plokštes išskiria džiūvančius kenksmingus alkidinius lakus. Šie baldai nus nuodyja dešimtmečiais.  Daugelis turime ir  naminių gyvunėlių, kurių kailis skleidžia kvapa bei dulkes. Namuose mes siurbiame dulkes kad ir geriausiais dulkių   siurbliais , kurie meta į kambarius atidirbusį orą,  mes gaminame maistą, naudojame dezodorantus, skalbimo miltelius, skalbinių minkštiklius- skalavimo priemones ir tt. Uzsižiebiame taupius LED televizorius bei LED šviestuvus. Būtent apie juos as norečiau labiau pakalbeti: LED lemputėse esančios pavojingos medžiagos – gyvsidabrio dujos skleidžia pavojingus ultravioletinius spindulius. Ultavioletiniai spinduliai ne tik gali paveikti regėjimą , bet ir gamina ozoną. Nedideli jo kiekiai žmogui naudingi, tačiau ilgai būti tokiame ora- negalima. Taigi nuo šviesos diodų LED reikia nuvesti šilumą, nors jie ir išskiria mažiau šilumos , lyginant su kairtinėmis lemputemis, kadangi priešingu atveju mažėja jų tarnavimo laikas. Žmonės su iškvepiamu oru išgarina labai daug vandens, kuris tvyro ore, jei nevėdinama. Tie garai, atsiradus atitinkamoms sąlygoms, vėl virsta vandeniu (rasoja langai, drėksta sienos). Lango rasojimas žiemos metu labai priklauso nuo patalpos vidaus temperatūros apskritai ir nuo lango stiklo temperatūros. Jei santykinis drėgnumas patalpos ore yra RH=70% ir t = +20oC, tai lango stiklui, įšilusiam tik iki 14oC, jau iškyla pavojus sudrėkti iš vidaus, todėl kad susidaro rasos taškas. Reikia mažinti patalpos drėgme. Vienintelis veiksmingas kovos būdas su pelėsiniu grybeliu – tai tinkamas ir pakankamas vėdinimas. Kontroliuojant būsto vėdinimą galima apriboti oro drėgmę ir sumažinti pelėsio atsiradimo tikimybę.

Būstą galima vėdinti dvejopai – natūralaus ir priverstinio vėdinimo pagalba.

Natūralus vėdinimas tikrai bus pakankamas gyvenamose patalpose, kur teisingai įrengti oro šalinimo kanalai. Natūralus vėdinimas yra labiausiai paplitęs vėdinimo būdas pasaulyje. Vedinimo kanalai turi buti  išvedami is kiekvienos patalpos vertikaliai aukštyn, be horizontaliu atsaku.

Natūraliame vėdinime orą judėti verčia temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Dar reikšmės turi kamino arba vėdinimo kanalo aukštis. Be abejo, jei nėra vėjo ir temperatūra vasaros metu yra vienoda ir lauke, ir viduje, oro judėjimo tikėtis neverta. Stebuklų vėdinime nebūna. Reikėtų pabrėžti, kad tokiu metu neveiks nė viena natūralios ventiliacijos sistema.

Kita vėdinimo sistemos rūšis – privestinės vėdinimo sistemos. Kad taupyti šaltam orui sušildyti reikalingą energiją – naugojamos sistemos su rekuperacija.

Taupymas. Šalinamas iš patalpų oras šilumokaičio pagalba nesimaišydamas pašildo tiekiamą iš lauko orą. Tokiu būdu sutaupoma apie 70-80% šilumos. Individualiuose namuose ir butuose vis labiau populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos. Nors ši vėdinimo sistema dažniausiai yra brangesnė nei įprastinė oro tiekimo ir ištraukimo sistema, rekuperacines vėdinimo sistemas įsirengia vis daugiau individualių namų vartotojų. Šį apsisprendimą sąlygoja greitas rekuperacinės vėdinimo sistemos atsipirkimo laikas. Rekuperacijos esmė yra tokia: vėdinimo įrenginyje esantis šilumokaitis atgauna dalį šilumos sunaudodamas labai nedaug elektros energijos, todėl oro tiekimo sistema reikalauja mažesnio galingumo kaloriferio (oro šildytuvo). Mažesnio galingumo kaloriferis sunaudoja mažiau elektros energijos, taigi mažesnėmis tampa ir išlaidos elektros energijai, kas ir yra aktualu kiekvienam vartotojui.

Pasak vėdinimo įrangos pardavėjų, lietuviai dažniau renkasi pigesnius agregatus su plokšteliniais  rekuperatorius, galbūt todėl vėliau susiduriama su įrangos veiklos sutrikimais. Dažniausiai plokštelinių rekuperatorių veikla sutrinka šaltuoju metų laiku, kai vėdinimas ypač svarbus – nesinori atidaryti langų dėl per šalto oro. Taip atsitinka todėl, kad plokšteliniai  rekuperatoriai neišsprendžia apšalimo problemos – juose susidarius kondensatui, rekuperatoriaus veikimas sustabdomas. Norintys įsigyti rekuperatorių,  turėtų pareikalauti tikslių įrenginio  charakteristikų  ne prie pietietiško klimato , o prie -15 ar -20oC. Prie tokių temperatūrų plokštelinio rekuperatoriaus naudingumo koeficientas bus lygus nuliui, nes rekuperatorius bus pavirtęs į ledo gabalą.

Taigi noriu pasiulyti prieš statant naną ar įsirenginėjant buta arba tiesiog darant remonta pasitarti su mūsų specialistais , kurie turi net 17 metų stažą šioje srityje. Vėdinimo sistemų  projektavimo , montavimo klausimais būtina pasitarti, kad nedaryti esminių klaidų: netinkama agregato pastatymo vietą,ne tinkamai parinkti ortakių diametrai,  dėl ko iškyla daug triukšmo slopinimo problemų.

Galiausiai derėtų pasakyti, kad vėdinimas yra bene pagrindinis kriterijus, apsprendžiantis naujo ar rekonstruoto pastato su naujos kartos langais ir apšiltintomis sienomis kokybę. Pagerėjus terminiam – drėgmės balansui ir sumažėjus pertekliniam oro ištraukimui, profesionaliai įrengta vėdinimo sistema turėtų maloniai nustebinti gyventoją savo pranašumais.

Nuodija po truputį

Norint išsirinkti mažiau pavojingą valiklį, būtina peržiūrėti jo sudėtį. Tiesa, be specialių žinių jos iššifruoti nepavyks. Pavyzdžiui, ką mes žinome apie amonio hidroksidą, kuris įeina į universalių valiklių sudėtį? Pasirodo, tai korozinė medžiaga, dirginanti odą, kvėpavimo takus, todėl gali sukelti alergines reakcijas arba dermatitą. Tuo tarpu nieko mums nesakantis perchloretilenas žinomas kaip kancerogenas.

„Baltijos aplinkos forumo“ cheminių medžiagų ekspertė Zita Dudutytė pataria rinktis valiklį, kuriame būtų kuo mažiau nebūtinų medžiagų – dažų, kvapiųjų medžiagų, vengti birių ir aerolozolinių priemonių, kurias lengva įkvėpti. Nereikėtų naudoti abrazyvinių dalelių turinčių valiklių. Nors jie valo efektyviai, tačiau pažeidžia paviršių ir vėliau purvas renkasi kur kas lengviau.

Kad neatrodytų kalbos apie valiklių keliamus pavojus tuščios, specialistė pateikia Anglijoje atlikto tyrimo išvadas. Ištyrus 100 namų dulkes, paaiškėjo, kad jose yra prisikaupusių itin pavojingų ftalatų, kurie neigiamai veikia reprodukcinę sistemą (ypač vyrų), kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą. Nors ant valiklių pakuočių galima pamatyti įvairių įspėjamųjų ženklų, bylojančių, kad jie pavojingi, retas kuris į tai atkreipia dėmesį. Daugelis nė nežino šių ženklų reikšmės. Pasirodo, bene mažiausiai agresyviais laikomi universalūs valikliai. Po jų seka indų plovikliai, baldų bei kilimų valikliai.

Dar pavojingesni orkaičių, grilių bei kanalizacijos vamzdžių valikliai, kurių veikliosios medžiagos ardo aplinką. Tačiau ir jie negali konkuruoti su unitazų valikliais.

Taip pat dulkėse rasta skydliaukės hormonų veiklą „pamėgdžiojančių“ degumą mažinančių medžiagų, vėžį sukeliančių alavo junginių bei hormonų veiklą ardančių medžiagų.

Dar vieno įdomaus tyrimo metu buvo ištirtas 320 įvairaus amžiaus žmonių kraujas

iš 12 valstybių. Iš 101 tirtos cheminės medžiagos buvo rastos 76. Viename mėginyje buvo net 54 skirtinos medžiagos. Dalis tirtų medžiagų naudojamos valikliuose.

„Nors daugiau kalbama apie staigias reakcijas, kurias gali sukelti valikliai, juose yra labai daug bjaurių medžiagų, kurios turi ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, triklozanas kaupiasi organizme ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant ir deginant triklozano turinčius produktus ar veikiant saulei formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį“, – teigė Z. Dudutytė.

Specialistė pataria nenaudoti antibakterinių savybių turinčių valiklių, daugumoje kurių yra triklozano. Beje, šios medžiagos galima rasti net dažnai reklamuojamose dantų pastose, burnos skalavimo skystyje, kramtomoje gumoje.

Kuo veiksmingesnis, tuo pavojingesnis

Indaplovių valymo ir dezinfekavimo priemonių sudėtyje randama įvairių šarminių natrio junginių. Pastarieji, patekę į mūsų virškinimo organus, gali sukelti pilvo skausmus, vėmimą bei viduriavimą. Panašios sudėties yra ir viryklių bei orkaičių valiklių. Todėl juos būtina gerai nuvalyti, antraip jie taip ir lieka ant paviršiaus. Ta pati taisyklė, beje, galioja visiems valikliams. Mums liečiant gerai nenuvalytą paviršių valiklio likučiai patenka ant rankų, o vėliau, gaminant ar valgant, ir ant maisto.

Unitazų valikliai paprastai būna dviejų rūšių: rūgštiniai ir šarminiai. Šarminių valiklių pagrindinė veiklioji medžiaga – natrio hidroksidas, natrio karbonatas arba natrio hipochloritas. Šarminiai unitazų valikliai laikomi viena agresyviausių valymo priemonių, todėl juos naudojant kategoriškai būtina mūvėti pirštines. Taip pat svarbu valiklį tinkamai dozuoti – jo valymo kokybė nuo kiekio nepriklauso.

Specialistai įspėja, kad jokiu būdu negalima vienu metu naudoti šarminių ir rūgštinių valiklių. Jei viename iš valiklių yra chloro junginių, pavyzdžiui natrio hipochlorito, išsiskiria nuodingos chloro dujos, kurios gali tapti netgi mirties priežastimi, ypač jei žmogus užsidaręs mažoje patalpoje.

Ypač žmogaus sveikatai pavojingi šarminiai kanalizacijos vamzdžių valikliai. Juos naudojant vyksta reakcijos, kurių metu išsiskiria vandenilio dujos. Taigi kuo valiklis veiksmingesnis, tuo pavojingesnis sveikatai.

Mendelejevo lentelė

Specialistė pataria vengti visų valiklių, kurių sudėtyje yra chloro. Chloro junginiai yra labai toksiški, jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžinius susirgimus. Taip pat manoma, kad šie junginiai gali sukelti reprodukcinius sutrikimus bei moterų nevaisingumą.

Chloro junginiai yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau ir migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvožemiu. Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje.

Chloro junginių  vengti rekomenduojama kategoriškai, o jei nesate tikri, ar gaminio sudėtyje tikrai nėra šių organizmui pavojingų ir rimtas pasekmes galinčių sukelti junginių – visada pravartu pasikonsultuoti su specialistais. Kreipkitės, ir „Vėdinimo meistrų“ komanda padės rasti Jums geriausią ir švariausią sprendimą, kad kvėpuotumėte grynu oru ir išvengtumėte bet kokio sąlyčio su kenksmingomis medžiagomis.