rekuperatoriaiKam reikalingos vėdinimo sistemos, jeigu gali atsidaryti langą?

Kai kurie, ypač su namo statybomis susiduriantys pirmą kartą, klysta manydami, kad vėdinimo sistema nėra būtina ir atsidarius langus tiesiog pavyks sutaupyti. Žinoma, taupumas yra pagirtinas bruožas, tačiau tik ne tuomet, kai taupoma savo ir artimųjų sveikatos sąskaita. Nuolat tobulėjant langų gamybos, pastatų statybos technologijoms pasiektas visiško patalpų sandarumo rezultatas užkerta kelią bet kokiai natūraliai oro cirkuliacijai (tai ypač aktualu kalbant apie pastaruoju metu vis populiarėjančiu pasyviuosius namus, kur vėdinimo sistemos yra tiesiog būtinos). Tokiose sandariose patalpose praleisdamas vidutiniškai du trečdalius dienos (tiek darbe, tiek namuose) žmogus neturi galimybės kvėpuoti grynu, švariu oru. Nekeičiant šios padėties ilgainiui dėl to ima kilti sveikatos sutrikimų: prasideda galvos svaigimai, ima kamuoti silpnumas, sumažėja ir darbingumas. Kad būtų išvengta tokių simptomų, patalpas būtina nuolat vėdinti. Žinoma, galima tai daryti atvėrus langus ar orlaides, tačiau reikėtų nepamiršti, kad tokiu būdu prarandama ir patalpose buvusi šiluma (ypač šaltuoju metų laiku), o vasarą neišvengiama į patalpas patenkančių alergiją sukelti galinčių žiedadulkių ir kt. Priešingai yra naudojant specialias vėdinimo sistemas, kurios ne tik padeda išvengti nuostolių, tačiau ir sulaiko alergenus.

Kas yra tinkamas vėdinimas?

Anot specialistų, vėdinimas patalpose yra tinkamas tuomet, kai per valandą yra pakeičiama pusė patalpose buvusio oro tūrio. Nurodoma, jog šis procesas turėtų vykti nuolat, o tai reiškia, kad praverti langą kartą per dieną neužtektų bet kokiu atveju. Ar Lietuvoje patalpos vėdinamos tinkamai? Deja, didžioji dalis ne. Mūsų šalyje populiariausias yra natūralios traukos principas. Tokios vėdinimo sistemos principas – per ištraukimo angas bei ortakius pašalinti į patalpų viršų pakilusį šiltą orą, o tuo pat metu į jo vietą patenka oras iš lauko. Paprastai – kur kas šaltesnis nei esantis viduje. Tokio vėdinimo būdo privalumai – nepasikeitusi statinio statybos savikaina ir vis dėlto į vidų patekęs šviežias oras. Trūkumai – gerokai didesni patalpų išlaikymo kaštai, mat su iš patalpų šalinamu oru pašalinama ir didelė dalis šilumos, o tai reiškia didesnes šildymo išlaidas. Tiesą pasakius, apskaičiavus patiriamus nuostolius, tampa aišku, kad moderni vėdinimo sistema būtų atsipirkusi per 6-10 metų. Taigi, statant ar renovuojant pastatus pasirinkus natūralius ventiliavimo būdus, reikėtų atminti, kad jie ne tik neprisideda prie geresnės gyvenimo kokybės, tačiau ir sutaupyti iš tiesų nepadeda. Priešingai nei modernios vėdinimo sistemos, kurių veikimo principas – grąžinama dalis šilumos – suteikia galimybę užtikrinti šilumos išlaikymą iki 85 procentų. Vis dėlto, vien pasirinkti šiuolaikišką sistema dar ne viskas, ne mažiau svarbu ir jos pritaikymas pagal konkrečios patalpos specifiką. Tai reiškia, kad rengiant vėdinimo projektą turi būti atsižvelgta į statinio konstrukciją, jos subtilybes, joje paprastai būnančių žmonių skaičių (dirbančių arba gyvenančių), patalpose atliekamos veiklos pobūdį, geografines, klimato ypatybes ir kt. Kaip žinoti, ar vėdinimo sistema yra tinkama? Ji turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: būti patikima (visą gamintojo numatytą eksploatacijos laiką neturėtų kilti gedimų ar kitokių trikdžių), užtikrinti maksimalų komfortą ir idealiai tinkantį mikroklimatą patalpose būnantiems žmonėms ir pasižymėti taupumu (naudoti nedidelį kiekį elektros energijos, kad eksploatacija nebūtų brangi). Kaip išsirinkti labiausiai tinkančią vėdinimo sistemą? Viskas prasideda nuo kliento poreikių, lūkesčių, kuriuos jis išsako, taigi svarbiausia jau šiame etape mąstyti racionaliai ir pamiršti taupymą ten, kur tai gali būti žalinga – rinktis tokias sistemas, kurios orą tik keičia. Geriausias rezultatas bus pasiektas tuomet, kai vėdinimo sistema pajėgs atlikti visas pažangiausias funkcijas: filtruoti orą (taip iš jo pašalinant visas kenksmingas priemaišas), reguliuoti keičiamo oro srautą, pritaikydama šilumos grąžinimo sprendimus. Kaip parenkamas vėdinimo sprendimas? Vėdinimo sistemos parenkamos atsižvelgus į keletą esminių, jau minėtų, rodiklių, tai: patalpos oro tūris, žmonių skaičius ir jų buvimo patalpose trukmė bei į patalpas patenkančio oro kokybė.

Vėdinimo sistemų sandara

Vėdinimo sistema – tai iš kelių elementų sudaryta grandinė, kurioje kiekvienas atlieka svarbią funkciją. Pirmiausia – tai ortakiai, kurie vienas prie kito jungiami kniedėmis. Ortakiai tvirtinami prie lubų arba sienų, tai atliekama naudojant laikiklius. Montuojant ortakius paprastai naudojami aliuminio (kieti) vamzdžiai, tačiau esama ir kitokių sprendimų – stačiakampių, lanksčių ortakių sistemų. Jei zonos nešildomos, montuojami ortakiai yra su šilumos izoliavimo funkcija. Svarbu ir tinkamai apskaičiuoti ortakių skerspjūvį – jis skaičiuojamas atsižvelgus į planuojamo oro srautą bei triukšmo lygį, kuris kyla orui judant ortakiais. Taigi skaičiuojamas oro greitis ir slėgis neturi būti didelis (pirmasis magistralėse siekia 3-4 m / s, o atšakose – ne daugiau nei 2 m / s).

Kitas svarbus vėdinimo sistemos elementas – lauko grotelės, kurios saugo, kad į patalpas judančio oro nepasiektų krituliai. Taip pat čia tvirtinamas ir apsauginis tinklelis nuo vabzdžių. Veikiančių sistemos įrenginių ir ortakių vidumi cirkuliuojančio oro skleidžiamą triukšmą mažina slopintuvai, o patenkančio oro švara rūpinasi oro filtrai. Patekęs į sistemą oras yra skirstomas – šią funkciją atlieka skirstytuvai (grotelės arba difuzoriai). Kad oro temperatūra būtų tinkama, jis šildomas arba vėsinamas šildytuvu arba šaldikliu (pastaruosius galima montuoti į atskirus ortakius arba diegti įrenginiuose).

Vėdinimo sistemų pasirinkimas : oro tiekimo sistemos; oro tiekimo-ištraukimo su šilumokaičiu sistemos; recirkuliacinės sistemos; oro šildymo sistemos; oro ištraukimo, dūmų šalinimo, kompensacinės ir kitos sistemos.

Pagrindinės vėdinimo sistemų dalys

Įrenginiai:

Rekuperatorius – įrenginys, padėsiantis taupyti šilumos energiją. Įrenginyje esantis šilumokaitis pasisavina šilumą iš oro, kuris yra šalinamas iš patalpų ir perduoda ją šviežiam, į patalpas keliaujančiam orui. Šis būdas suteikia galimybę sumažinti oro šildymo išlaidas nuo 50 iki 80 procentų. Vėdinimo sistemos, kuriose veikia rekuperatorius vadinamos rekuperacinėmis ir gali būti skirtingo galingumo bei modifikacijų. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinamas jų efektyvumas – grąžinamos šilumos koeficientas (matuojamas procentais), jis gali siekti net iki 85 %. Šiose sistemose veikiantis šilumokaitis (rekuperatorius) gali būti kelių tipų: rotacinis, plokštelinis arba atskirų srautų.

Plokštelinis rekuperatorius. Tai puikus sprendimas ten, kur reikalingas itin švarus ir tyras oras. Pagrindinės tokio rekuperatoriaus savybės:

  • grąžina iki 75% energijos;
  • 2 oro srovių atskyrimas siekia 99,9 %;
  • sistema yra statinė, taigi jai nereikalinga papildoma elektros energija;
  • mūsų šalyje eksploatacija vargiai įmanoma, nes sistema gali užšalti esant apie 1 laipsnį šalčio.

rekuperatorius

Rotacinis rekuperatorius. Išeitis tokiu atveju, kuomet didžiausias dėmesys skiriamas įrenginio dydžiui ir siekiama maksimaliai sutaupyti. Pagrindinės šios sistemos savybės:

  • grąžina iki 85 % šilumos;
  • lyginant su plokšteliniu rekuperatoriumi yra šiek tiek trumpesnis;
  • itin efektyvus, nes yra sukimosi greičio reguliavimo funkcija.

Rotaciniai rekuperatoriai

Atskirų srautų rekuperatorius. Optimalus pasirinkimas atliekant renovaciją senos statybos pastatuose, kuriuose oro tiekimo linija yra toli nuo oro ištraukimo linijos. Tinkami naudoti ir vietose, kur klimatas itin šaltas arba ten, kur reikia atskirti įrenginius. Dažnai naudojamas medicinos įstaigose. Šios sistemos savybės:

  • grąžina iki 75 % energijos;
  • itin atsparus žemai temperatūrai (tinkamai veikia net esant iki 30 laipsnių šalčiui);
  • patogi ekploatacija (padavimo įrenginys gali būti pastatytas atokiau nuo ištraukimo).

Plokšteliniai rekuperatoriai

Lauko grotelės. Apsauga nuo kritulių bei vabzdžių (kartu tvirtinamas tinklelis).

Lauko grotelės

Ortakiai iš cinkuotos skardos ir fasoninės detalės.

Cinkuotos skardos ortakiai

Slopintuvai. Mažina oro judėjimo ir veikiančių įrenginių keliamą triukšmą.

Ortakiai triukšmo slopintuvai

Oro filtrai. Atlieka valymo funkciją.

7filtrai

Skirstytuvai. Grotelėmis arba difuzoriais paskirstomas oras.

9

Difuzoriai

Šildytuvai ir šaldikliai. Atlieka oro šildymo arba vėsinimo funkcijas. Montuojami ortakiuose arba diegiami sistemos įrenginiuose.

Ortakiai

Vėdinimo sistemų kainos ir skirtumai

Kalbant apie nuosavą namą arba vidutinio dydžio butą, natūralaus vėdinimo sistema tokiame objekte gali kainuoti apie 400-600 eurų (skaičiuojant ir įrengimo kainą).

Pasirinkus vėdinimo sistemą su rekuperacijos funkcija, gali tekti sumokėti maždaug 900-1500 eurų (kaina priklauso nuo pasirinktos modifikacijos, prie jos dar pridedama ir norimo įrenginio kaina). Čia svarbu paminėti dar ir tai, kad vis dėlto rekuperatoriai yra laikomi vienu vienu moderniausių ir praktiškiausių variantų, mat reikalauja sąlyginai nedidelių investicijų ir net padeda taupyti bei išsaugoti šilumos energiją, kuri priešingu atveju būtų pašalinama iš patalpų kartu su oru.

Kuris variantas geresnis – spręsti klientui, tačiau bet kokiu atveju rekomenduojama pasitarti su specialistais, kuriai padės sudaryti sąmatą ir parengti projektą, patars, kuris sprendimas optimalus konkrečiu atveju, pasiūlys visus galimus gyvenamųjų ar visuomeninio naudojimo patalpų vėdinimo variantus. Tik su specialistu pagalba galima rasti sprendimą, kuris pagerins ar bet nepablogins rekonstruotų ar naujai statytų pastatų taupumo rodiklius, kuriuos pasiekti pavyko pasirinkus modernius langus ir apšiltinus sienas. Profesionaliai parinkta vėdinimo sistema padės išvengti drėgmės sankaupų, pelėsio atsiradimo ir nustebins klientą kitais savo pranašumais. Susisiekite su mumis ir kartu rasime geriausiai poreikius bei galimybes atitinkantį sprendimą, kuris užtikrins optimalias sąlygas ir padės ne tik išsaugoti šilumą, bet ir sutaupyti.

Susisiekite dėl rekuperatorių